Balanced Scorecard metodologija (lietuviškai neretai verčiama, kaip "Subalansuota apskaita") - labai apibendrinta verslo valdymo metodologija, giliausiai akcentuojanti ne tiek kokybę ar procesus, kiek apibendrintą įmonės ar įstaigos veiklos įvertinimą. Balanced Scorecard metodologija sukurta apie 1990 Jungtinėse Valsitjose, pagrindiniai kūrėjai - profesoriai Robetas Kaplanas ir Deividas Nortonas.
Esminė metodologijos mintis - subalansuotas, tolygus įmonės vystymasis, gerinant esmines 4 sritis - žmonių žinias, įmonės procesus, orientaciją į klientų poreikius bei įmonės lėšų valdymą. Metodologija teigia, kad efektyviausias įmonės augimas būna tada, kai visos šios sritys auga proporcingai, vienodais tempais, tuo tarpu perteklinis vienos iš šių sričių auginimas sukelia bereikalingas išlaidas, bet įmonės efektyvumą padidina ribotai. Analogiškai įmonė vystosi silpnai ir tuo atveju, jei viena iš šių esminių sričių pamirštama ir netobulinama.
Metodologija šias keturias sritis vadina perspektyvomis:
- Learning and Growth Perspective - darbuotojų mokymas, žinių gilinimas, kolektyvo tarpusavio santykių vystymas.
- Business Process Perspective - įmonės procesų dokumentavimas ir valdymas.
- Customer Perspective - orientacija į kliento poreikius ir norus.
- Financial Perspective - orientacija į finansų valdymą, efektyvią ir tikslią apskaitą bei apgalvotą lėšų paskirstymą.
Visoms keturioms perspektyvoms apibrėžiamos metrikos, vertinimo rodikliai, kuriais remiantis vėliau gerinama įmonės veikla. Subalansuotai gerinant visas keturias perspektyvas, įmonė vystoma pačiomis mažiausiomis išlaidomis bei pačiu didžiausiu greičiu. Visi strateginiai (ilgalaikiai) įmonės planai turėtų atsižvelgti į visas keturias perspektyvas.
Nors paprastas, subalansuotos apskaitos modelis yra pakankamai efektyvus: kiekviena iš jo dalių gali būti gana giliai detalizuojama, o dėl orientacijos į matavimus bei veiklos gerinimą, remiantis gautais rodikliais, šis valdymo modelis yra veiksmingas. Vienas iš didesnių privalumų - tai, kad šis modelis labai lengvai suderinamas su įvairiomis kitomis veiklos gerinimo metodologijomis. Nepaisant patogumo, Balanced Scorecard modelis neretai laikomas pernelyg paprastu ir apibendrintu, kad leistų giliai optimizuoti įmonių darbą, todėl dažniau naudojamas strateginiam planavimui bei pradiniam įmonių veiklos gerinimui, paruošiant jas funkcinių metodologijų diegimui. Modelis labai susisiekia su ISO 9000 standartu, todėl nesunkiai gali būti panaudojamas kartu.
Nuorodos:
The Balanced Scorecard Institute
Sakyčiau, būtent toks grožis bei požiūrio vientisumas ir yra skiriamoji riba tarp geriausių praktikų (pvz., ITIL ar ISO-9000) bei metodologijų (šio paties subalansuotos apskaitos modelio, Demingo rato ar pan.).