ISO 9000 – tai rinkinys standartų, nusakančių įmonių vadybos sistemas bei apiebendrintus reikalavimus įmonėms, kurioms keliami produktų (prekių ar paslaugų) kokybės kontrolės reikalavimai.
Esminis ISO-9000 serijos standartų tikslas - kad prekių ar paslaugų pirkėjas būtų užtikrintas, jog perkami produktai atitiks deklaruojamą kokybę. Kokybė užtikrinama reikalaujant, kad įmonė kontroliuotų visas įmanomas veiklas, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali įtakoti produktų gendamumą, užsakymų savalaikį vykdymą, etc.. Vienas iš reikalavimų - nuolatinis produktų kokybės gerinimas, pasiekiamas per įmonės procesų kokybės vadybą.
ISO standartai yra pripažįstami maždaug 160 skirtingų pasaulio šalių, taigi, gavusi sertifikaciją šiam standartui, įmonė gauna kokybės įrodymą, kuriuo pasitikės visose išsivysčiusiose pasaulio šalyse esantys klientai. Ieškant naujų pirkėjų užsienyje, ISO-9001 sertifikatas neretai tampa vieninteliu įrodymu, kad paslaugos ar prekės yra kokybiškos ir kad jų tiekėjas įstengs įvykdyti savo įsipareigojimus.
Šiuolaikinis ISO-9000:2000 susideda iš trijų atskirų standartų (knygų):
- ISO 9000:2000 Kokybės vadybos sistemos. Pagrindai, terminai ir apibrėžimai. Šis standartas yra naudojamas, kaip įvadas į ISO-9000 apibrėžiamą vadybos sistemą.
- ISO 9001:2000 Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai. Būtent šio standarto pagrindu sertifikuojamos kokybės vadybos sistemos, jame apibrėžiami procesai ir veiklos, kurias privalo turėti ir kontroliuoti ISO-9000 atitinkančios įmonės.
- ISO 9004:2000 Kokybės vadybos sistemos. Veiklos gerinimas. Rekomendacijos. Šis standartas aprašo įmonės veiklos gerinimo metodus, jam sertifikacija nėra taikoma.
ISO-9001 standartas yra pagrindinis visoje ISO-9000 standartų grupėje. Jis nustato reikalavimus kokybės vadybos sistemoms, įskaitant reikalavimus dokumentacijai, planavimui, išteklių valdymui, produkto realizavimo procesams, matavimo, analizės ir gerinimo procesams. Daliai procesų reikalaujamos rašytinės procedūros. Standarto reikalavimų pobūdis labai bendras, neorientuotas į jokią konkrečią veiklos sritį, tad gali būti pritaikytas praktiškai visų įmanomų rūšių įmonėse. Nors patys savaime standarto keliami reikalavimai neužtikrina nei geros kokybės, nei veiklos efektyvumo, tačiau šių reikalavimų vykdymas užtikrina, kad įmonė sugeba valdyti ir gerinti savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių kokybę bei garantuoja, kad deklaruojama produktų kokybė atitinka realią.
Nemaža dalis įmonių, diegiančių ISO 9000 standartus, susiduria su dilema: formaliai (ar net melagingai) sertifikuoti savo kokybės vadybos sistemą kaip atitinkančią ISO 9000 reikalavimus (paruošiant formalius dokumentus, procesų aprašymus, etc.), ar praktiškai panaudoti šį standartą darbe. Kadangi net formalus standarto diegimas reikalauja gana išsamaus veiklos dokumentavimo bei procesų analizės, itin blogai organizuotos įmonės beveik neturi galimybių sertifikuotis. Įmonės, kurioms sertifikuotis pavyksta, dažniausiai bando susigrąžinti bent dalį sertifikacijos išlaidų, panaudodamos standarto suteikiamas kontrolės galimybes, tad darbo organizavimas ir kokybė vis vien pagerinami.
Daugelyje įmonių ISO-9000 standartai tampa laipteliu į efektyvesnių IT valdymo metodologijų, pvz., ITIL ar CobIT diegimą, nors būna ir atvirkščiai (dažniausiai IT įmonėse) - pabandžiusi diegti ITIL, įmonė supranta, kad jai reikalingas bendresnis požiūris į savo veiklą, apimantis ne tik IT, bet ir visą vadybą, personalą, finansus, etc. - tokiu būdu irgi prieinama prie ISO-9000.
Praktinis ISO-9001 standarto diegimas vidutinėje (50-200) žmonių įmonėje užtrunka maždaug 2 metus (1 metų diegimo trukmės laikytinos rekordinėmis), greičiau standartas įdiegiamas tik tais atvejais, kai įmonė jau yra giliai kontroliuojanti visą savo veiklą dėl kitų priežasčių (pvz., dėl įstatyminių reikalavimų). Bandant įdiegti standarto reikalavimus, prireikia gan didelių įmonės perorganizavimų, taigi, įmonių vadovų neretai pageidaujami 3-4 mėnesių diegimo laikai yra neįmanomi netgi teoriškai (aišku, išskyrus fiktyvaus diegimo atvejus).
