Na... Kaip čia pasakius apie tą straipsnį Delfyje... Straipsnis gal ne tiek juokingas, kiek šališkas ir, gal būt, truputį idealistiškas
Bet tema ir požiūris tikrai įdomūs, todėl norėtųsi pasisakyti plačiau
Šiaip jau, didžiausia straipsnio problema - tai požiūrio taškas: autoriaus manymu, IT įmonei reikalinga kaip įrankis, tačiau ignoruojama tai, kad IT tampa neatskiriama šiuolaikinio verslo dalimi, neatskiriamu, integruotu į visą verslą procesu.
Taigi, vien IT sprendimas iš principo negali būti efektyvus, nes klientui reikia tvarkyti ne IT problemas, o valdyti verslą, priklausomą nuo IT. Atitinkamai, geras sprendimas - tai verslo organizavimo sprendimas, panaudojant IT, bet ne IT paslaugos, pritaikytos verslui (lyginant su statyba, tai būtų pastato renovacijos projektas, bet ne renovacijai tinkamų statybinių medžiagų užsakymas). Kalbant nuoširdžiai, man sunku įsivaizduoti įmonę, kuri galėtų efektyviai įgyvendinti pilnai į verslą integruotą IT sprendimą.
Kažkiek lengviau verslui pagelbėti galėtų vidiniai IT konsultantai, bet su jais - kitos bėdos: jie įveliami į įmonės politines kovas, spaudžiami, kai kada - laikomi tiesiog "technariais" (gan populiarus toks požiūris: "mes esame bankas, su IT neturime nieko bendra, tie adminai - tai pagalbinis personalas, kaip valytojai", panašiai, kaip "mes esame bankas, mums visai neįdomu, kaip pastatyta mūsų pinigų saugykla").
Grįžtant prie straipsnio - jame įmonės skirstomos į tris grupes (labiausiai man tai primena statybų verslą, su kuriuo pabandysiu palyginti):
1. Nepriklausomi konsultantai, kurie nėra vieno ar kito produkto tiekėjai. Teigiama, kad nepriklausomi konsultantai tik kabina makaronus, o priėjus prie realių veiksmų, nieko negali padėti.
Manau, esminis prieštaravimas - kad būtent tokios konsultacinės įmonės yra orientuotos į procesų valdymą, t.y., gali įsigilinti į tai, ko klientui reikia iš tiesų, optimizuodamos ne IT, o pačius verslo procesus, taip, kad jie galėtų efektyviai panaudoti IT galimybes. Kitaip tariant, šios įmonės žiūri į kliento poreikius tiesiogiai ("mes darome pastato renovacijos projektą, kuriame bus nurodyta, kokias medžiagas ir kokius darbus reikia atlikti").
2. Įmonės, besispecializuojančios dirbti su konkrečiais produktais. Teigiama, kad tokios įmonės nori tik prastumti savo produktą, bet nenori ir negali pasiūlyti klientui to, ko jam išties reikia.
Esminis prieštaravimas yra tas, kad šios įmonės geriausiai žino konkretų produktą, neretai - jos yra vienintelės, galinčios pakankamai giliai pritaikyti klientui reikalingą programinę ar aparatinę įrangą ("mes galime jums tiekti idealiai tinkamas statybines medžiagas ir atlikti sudėtingiausius darbus, jei turite gerai paruoštą projektą").
3. "Didelės" IT paslaugų kompanijos. Pastarosios pristatomos, kaip panacėja nuo visų bėdų (sprendimas iš vienų rankų, neprisirišant prie konkretaus tiekėjo, etc.).
Esminis prieštaravimas - tokios įmonės užsiima viskuo, taigi, nesispecializuodamos į konkrečius produktus, pačių efektyviausių sprendimų pasiūlyti negali. Gilintis į konkretaus kliento verslo procesus šioms įmonėms irgi nėra įdomu: per daug specifiniai (išskirtiniai) projektai nėra tokie pelningi. Kita vertus, reikia pripažinti, kad tokios įmonės savyje gali turėti padalinius, atliekančius ir pirmų ir antrų rūšių įmonių funkcijas ("mes galime jums pritaikyti vieną iš tipinių projektų bei atlikti tipinius darbus, naudojant tipines medžiagas").
Taigi, sakyčiau, vienareikšmio pasirinkimo, tur būt, neįmanoma padaryti: kiekvienas atvejis - vis kitoks ir tinkamiausias pasirinkimas gali skirtis priklausomai nuo įvairių sąlygų. O straipsnis tikrai įdomus, traukiantis į diskusiją
Autorius Rytis Stanevičius, UAB ???MicroLink Lietuva“ Pardavimo ir marketingo departamento direktorius
