Apie auditą paprastai (1 vs 2)

	Versija 1 iš 4 Rugs 2009, 16:15 Main Redaguoti versiją		Versija 2 iš 4 Rugs 2009, 20:04 Main Redaguoti versiją Compare with Next Revision →
Content
Line #1		Line #1
-	'''Auditas''' - atrodytų, baisus žodis. Esu matęs, kaip dėl paprasto audito žmonės tikra to žodžio prasme puola į ašaras (kaip žmogus turi būti įsijautęs į savo darbą, kad taip nervintųsi? tur būt vargiai rastum geresnį darbuotoją).	+	Kiekvienos įmonės ar padalinio auditas dažniausiai prasideda nuo melo. Tiksliau - nuo apsikeitimo dviem melais:
		+	- Aš atėjau jums padėti, - taria auditorius.
		+	- Aš džiaugiuosi, kad pas mus atėjote, - atsako audituojamasis.

-	Išties auditas teturi vieną tikslą: įsitikinti, kad įmonės ar padalinio reali veikla atitinka tą, kuri yra deklaruojama. Yra ir dar vienas panašus į auditą reiškinys - tai veiklos vertinimas (angl. assessment): šis neretai irgi vadinamas auditu, tačiau išties skiriasi. Vertinimo atveju įmonės ar padalinio veikla tikrinama, lyginant su tam tikromis "išorinėmis" taisyklėmis ar vertybėmis. Skiriasi ir tikslai: audito atveju tikrinama atitiktis reikalavimams (pvz., [[ISO 9000]] standartui ar buhalteriją reglamentuojantiems įstatymams), turint omeny, kad ieškoma, ar išties kažkas vykdoma, ar ne. Vertinimo atveju tikrinama, koks tam tikros veiklos organizuotumas (pvz., pagal [[ITIL]]), dažnai paskui suteikiant tam tikrą sąlyginį balą: čia nesitikima, kad kažkas atitinka ar ne, tiesiog aiškinamasi, kokia gi reali situacija, ką labiausiai vertėtų tobulinti.

-	Visgi didelio skirtumo tarp audito ir vertinimo nėra, tad dauguma žmonių vieną painioja su kitu, vertintojus vadindami auditoriais, o auditorius kartais pavadindami ir vertintojais.	+	'''Auditas''' - atrodytų, baisus žodis. Esu matęs, kaip dėl paprasto procesinio audito žmonės tikra to žodžio prasme puola į ašaras (kaip žmogus turi būti įsijautęs į savo darbą, kad taip nervintųsi? tur būt vargiai rastum geresnį darbuotoją).

-	Yra nemažai audito sričių, kurios visos persipynusios. Dažniau išskiriamas finansų auditas ir procesinis auditas. Procesinį auditą dažniau atlieka [[ISO 9000]] sertifikuotojai. Bent Lietuvoje tokį auditą įmonės dažniausiai užsisako tam, kad galėtų gauti garbingą popierių, kuriuo gali klientams garantuoti, jog teikia tikrai neblogas paslaugas ar prekes. Finansiniai gi auditoriai - išvis atskiras pasaulis: dažnai šieji taip iškilniai didžiuojasi besantys AUDITORIAIS, kad net užmiršta apie tai, kad audituoti galima ne tik buhalteriją, bet ir dar ką nors.	+	Išties auditas teturi vieną tikslą: įsitikinti, kad įmonės ar padalinio reali veikla atitinka tą, kuri yra deklaruojama. Dažnai auditas painiojamas su revizija, tačiau nuo šios skiriasi gan kardinaliai: revizijos metu peržiūrima viskas iš eilės. Audito gi metu - vykdomas tik bendras patikrinimas, tikslingai ir apgalvotai peržiūrint įvairias veiklos sritis. Yra ir dar vienas panašus į auditą reiškinys - tai veiklos vertinimas (angl. assessment): šis neretai irgi vadinamas auditu, tačiau kažkiek skiriasi. Vertinimo atveju įmonės ar padalinio veikla tikrinama, lyginant su tam tikromis "išorinėmis", bet neprivalomomis taisyklėmis ar vertybėmis. Skiriasi ir tikslai: audito atveju tikrinama atitiktis reikalavimams (pvz., [[ISO 9000]] standartui ar buhalteriją reglamentuojantiems įstatymams), ieškoma, ar išties kažkas vykdoma, ar ne. Vertinimo atveju tikrinama, koks tam tikros veiklos organizuotumas (pvz., pagal [[ITIL]]), dažnai paskui suteikiant tam tikrą sąlyginį balą: čia nesitikima, kad kažkas atitinka ar ne, tiesiog aiškinamasi, kokia gi reali situacija, ką labiausiai vertėtų tobulinti.
		+
		+	Visgi didelio skirtumo tarp audito ir vertinimo nėra, tad dauguma žmonių vieną painioja su kitu, vertintojus vadindami auditoriais, o auditorius kartais pavadindami ir vertintojais. Pagal tai, kas auditą vykdo, neretai išskiriamas vidaus ir išorės auditai. Vidaus auditas - kai pasitikrini pats. Išorės auditas - kai patikrina kažkas kitas. Ko gero, tik išorės auditą apsimoka vertinti rimčiau: jis nepriklausomas ir žymiai objektyvesnis. Ir ne todėl, kad pačiam save tikrinant norėtųsi kažką nuslėpti: tikrindamas savo įmonę ar padalinį, paprasčiausiai negali pamatyti realios situacijos, nes esi pernelyg su ja susigyvenęs.
		+
		+	Yra nemažai audito sričių, kurios visos persipynusios. Tradiciškai žiūrint, dažniau įvardijamas veiklos, valdymo ir finansų auditai. Gyvenime gal dažniau išskiriamas finansų auditas ir procesinis auditas. Procesinį auditą dažniau atlieka [[ISO 9000]] sertifikuotojai. Bent Lietuvoje tokį auditą įmonės dažniausiai užsisako tam, kad galėtų gauti garbingą popierių, kuriuo gali klientams garantuoti, jog teikia tikrai neblogas paslaugas ar prekes. Finansiniai gi auditoriai - išvis atskiras pasaulis: dažnai šieji taip iškilniai didžiuojasi besantys AUDITORIAIS, kad net užmiršta apie tai, kad audituoti galima ne tik buhalteriją, bet ir dar ką nors daugiau.
		+
		+	Paskutiniu metu plačiau plinta dar ir saugumo auditas - dažniausiai čia tikrinamas IT sistemų bei IT organizavimo atsparumas įsilaužimams (ne tik techniškai, bet ir kai kuriais kitais būdais). Visgi, šitai jau atskira, tolimesnė tradiciniam auditui sritis.

Raktažodžiai

Apie auditą paprastai (1 vs 2)

Versija 1 iš 4 Rugs 2009, 16:15

Versija 2 iš 4 Rugs 2009, 20:04

Content