Katastrofiška problemėlė

Warning: You are not editing the most recent version of this page.
Saving will replace the newest version with this out-of-date version.

Daugiau

Atsiųsti Uždaryti

Kiekvienas darbuotojas yra matęs, kaip aukščiausia įmonės vadovybė sugalvoja ir paskui daro įmonėje visokias nesąmones. Ir kiekvienas aukšto lygio vadovas yra matęs, kaip darbuotojai nesuvokia logiškų sprendimų. Keista realybė?

Daugelis yra matę ir situaciją, kai reikalingi sprendimai, atrodytų, aiškūs, tačiau vadovybė jų nepriima, o jei ir nusprendžia - tų sprendimų kažkodėl nepavyksta įgyvendinti. Nereta įmonė pakliūna į tokią pelkę, kur atrodo, kad viskas blogai, o nieko pakeisti, kiek bebandytum, nepavyksta... O juk yra kažkokios priežastys, dėl kurių šitaip nesiseka.

Išties visą įmonės ligą sukelia menkutė problemėlė - neišvengiami daugkartiniai informacijos iškraipymai, pakankamai neblogai žinomi kiekvienam, kas tik domėjosi komunikacijų teorija. Liaudyje ši problema dažniausiai vadinama "sugedusiu telefonu" ir paplitusi daug labiau, nei kas nors galėtų įsivaizduoti. Blogiausia yra tai, kad pilnai išspręsti šios problemos neįmanoma. Galime tik sumažinti jos įtaką.

== Iš kur atsiranda sugedę telefonai? ==
Akivaizdu, kad "sugedusio telefono" bėdos menkai teveikia mažas įmones. Vidutinėse, turinčiose kokį šimtą darbuotojų, komunikacijos problemos, dėl kurių nepavyksta išsiaiškinti tikrųjų bėdų, o vadovybės sprendimai būna nesėkmingi, tampa chroniškomis. Didelėse įmonėse šios bėdos sukelia katastrofiškas pasekmes, lėtai, bet užtikrintai priveda daugelį kompanijų prie bankroto ribos.

Kodėl taip atsitinka, geriausiai parodytų įmonių valdymo diagramos:

== Sprendimai ==
Ką galime padaryti, bandydami sumažinti sugedusio telefono įtaką?
# Kiek įmanoma griežtinti informacijos pateikimo reikalavimus. Jei informacija bus pateikiama pagal aiškius kriterijus, atmetant nereikalingus duomenis, o privalomai įvedant reikalingus - klaidų tikimybė sumažės. Darbuotojams gali atrodyti, kad toks informacijos pateikimas - tai kažkokios klaikios biurokratinės formos, tačiau būtent tokios formos - tai jau klasika tapęs metodas.
# Trumpinti atstumus tarp skirtingų įmonės padalinių, griauti tarpdepartamentinius barjerus. Dar Edvardo Demingo iškelta idėja sako, kad jei du įmonės padaliniai gali susišnekėti be aukštesnės vadovybės, rezultatai bus geresni. Priežastis akivaizdi - mažiau tarpinių, informaciją iškraipančių grandžių.
# Gerinti horizontalius ryšius tarp darbuotojų: tai leis ir įvardinti problemas tiksliau, ir neretai jas išspręsti be tarpininkų. Vadinamieji "team building" renginiai - visai nebloga priemonė.
# Japonijoje išpopuliarėjusi amerikiečių metodika - paskiriems žemutinių grandžių darbuotojams duoti dieną ar savaitę specialiai tam, kad surasti ir aprašyti esamas savo ar kitų padalinių problemas ir jų taisymo pasiūlymus. Nors metodas elementarus, jo efektyvumas labai nemažas.
# Kai kuriose Vakarų įmonėse praktikuojamas metodas - visiems vadovams, prieš pradedant eiti pareigas, duoti po vieną dieną padirbėti visus darbus. Gamyklos direktorius, padirbėjęs ir prie konvejerio, ir sandėlio kroviku, ir cecho valytoju, ir buhalterio pagalbininku, ne tik geriau įsivaizduoja įmonės problemas, bet ir žymiai tiksliau supranta darbuotojų pateikiamą informaciją.
# Gal būt sunkesnis, bet irgi daug naudos duodantis sprendimas - restruktūrizuoti visą įmonę taip, kad informaciją perduodančių grandinių ilgis taptų minimaliu. Tokia įmonės pertvarka neretai tampa vienu iš pirmų žingsnių, skirtų problemoms spręsti, bet deja, restruktūrizavimo efektingumas labai giliai priklauso nuo to paties turimos informacijos tikslumo.
# Modernesnis restruktūrizavimo variantas - tai vadinamosios matricinės schemos, pagal kurias dauguma padalinių gauna "dvigubą" valdymą, o informacija efektingiau vaikšto trumpesniu keliu. Negana to, dėl valdymo paralelizmo gaunamos ir šiokios tokios neteisingų duomenų korekcijos.
# Lietuvoje vis dar menkai žinomas, tačiau labai geras metodas - taikyti [[procesinis valdymas|procesinį valdymą]]. Darbo tokiam valdymui įdiegti reikia daug, tačiau veiklos efektingumas ženkliai pagerėja visuose lygiuse.
# Labai neblogai problemas padeda spręsti ir paraleliniai informacijos šaltiniai, ypač - rodiklių taikymas. Turėdami vieningą skaitinių vertinimų sistemą, vadovai gali nesunkiai atrasti daugiausiai dėmesio reikalaujančias vietas.
# Puikus metodas tikslesnei informacijai surinkti - tai reguliarūs auditai ir veiklos vertinimai: tai alternatyvūs informacijos gavimo būdai, kurie leidžia ne tik į padėtį pažvelgti iš šalies, bet ir užtikrina, kad galimi informacijos iškraipymai tikrai neatitiks tų, kurie veikia pačioje įmonėje.
# Būdas efektyvesniam pokyčių diegimui - tai tikslingos darbo grupės, kuriose dalyvautų ir aukščiausia įmonės vadovybė: šitaip užtikrinama, kad patys reikšmingiausi vadovybės sprendimai bus įgyvendinami žymiai tiksliau, su mažeseniais iškraipymais.

Reziumuodamas, turiu pasakyti, kad informacijos tikslumo problema visgi yra visaapimanti ir vieno būdo jai išspręsti nėra. Vienintelis kelias kovoti su informacijos iškraipymais - tai kovoti visais įmanomais būdais.

				Raktažodžiai :
				Redagavimo apibendrinimas :

Raktažodžiai