Pareto principas

Pareto principas

Pareto principas, dar žinomas, kaip 80 ir 20 taisyklė, faktorių negausumo dėsnis ir pan., teigia, kad daugelio įvykių atveju, apie 80 procentų reiškinių kyla dėl 20 procentų priežasčių. Dėsnį atrado Italijos ekonomistas Vilfredas Paretas (Vilfredo Pareto), kuris pastebėjo, jog 80 procentų visų pajamų Italijoje gauna vos 20 procentų žmonių. Versle šis dėsnis plačiai žinomas: dažnai 80 procentų pardavimų tenka maždaug 20 procentų klientų.

Nors Pareto principas nėra visagalis, labai dažnai pastebimi panašūs reiškiniai, kuriuos būtų galima pavadinti 90/10, 70/30, 98/2 ir panašiomis taisyklėmis. Kita vertus, būna ir atvejų, kai tokie pasiskirstymai nėra atrandami. Tipiški gyvenimiški pavyzdžiai, kur veikia Pareto principas:

  • 80 procentų skambučių sulaukiame iš 20 procentų pažįstamų žmonių
  • 80 procentų įrangos kainos tenka 20 procentų brangiausių daiktų
  • 80 procentų avarijų padaro 20 procentų nedrausmingiausių vairuotojų
  • 80 procentų naudos gaunama iš 20 procentų darbo
  • 80 procentų skundų yra susiję su 20 procentų paslaugų
  • 80 procentų slaugių laiko sugaištama 20 procentų pacientų
  • 80 procentų sprendimų, padarytų susirinkimuose, sugaištama vos 20 procentų susirinkimų laiko
  • 80 procentų patobulinimų sukuria 20 procentų darbuotojų
  • 80 procentų darbo problemų susiję su 20 procentų darbuotojų
  • 80 procentų pelno gaunama iš 20 procentų klientų
  • 80 procentų verslo sėkmės gaunama iš 20 procentų pastangų

Verslo procesų vadyboje Pareto principas turėtų būti taikomas kiek įmanoma plačiau: jis leidžia mažomis sąnaudomis greitai pagerinti kokybę, sumažinti savikainą ir optimizuoti procesus. Praktikoje tai atliekama, vykdant statistinę priežasčių ir pasekmių analizę, pvz., dėl ko gaunami patys neigiamiausi balai, tiriant klientų pasitenkinimą, kokios klientų kreipimųsi priežastys, kokios prekių gabenimo uždelsimo priežastys, kokios gedimų priežastys ir t.t..

Idealiu atveju Pareto principas gali būti dvipusis: 80 procentų klientų kreipimųsi gali būti dėl 20 procentų priežasčių, o 20 procentų klientų kreipimųsi gali tekti 80 procentų visų išlaidų. Todėl kartais kalbama ir apie tai, kad egzistuoja 64/4 dėsnis.

Žemiau esančioje diagramoje - gan tipiškas praktinis priežasčių ir pasekmių pasiskirstymas: didžiausią kiekį klientų kreipimųsi dėl neveikiančio elektroninio pašto per mėnesį sukelia pavienis serverio neveikimo atvejis. Tai reiškia, kad įvedus kraštutinai griežtą serverio priežiūros kontrolę, klientų kreipimųsi skaičių (o tuo pačiu - išlaidas bei nepasitenkinimą) galima būtų sumažinti vos ne dvigubai.

pareto_diagrama.jpg

Yra dar vienas artimas dėsnis, kuris labai svarbus procesiniame įmonės valdyme - tai 20-60-20 dėsnis: tipinėje įmonėje 20 procentų žmonių aktyviai dalyvauja tobulindami įmonės procesus, kiti 20 procentų tampa "stabdžiais", o likę 60 procentų yra gan pasyvūs, linkę kažką keisti, jei yra skatinami. Pareto dėsnis šiuo atveju pasireiškia taip: 20 procentų žmonių atlieka 80 procentų procesinio tobulinimo veiklos, 20 procentų žmonių sukuria 80 procentų pasipriešinimo veiklos gerinimui. Tačiau į šitokį pasiskirstymą verta pažiūrėti kitaip: įmonė ims tobulėti, jei pasyvią, 60 procentų grupę įtikinsime, kad pasikeitimai būtini ir neišvengiami.

Komentarai

Aptarimas
Tags: Pareto, optimizavimas, procesinis valdymas, statistika Paskutinį kartą keistas 16:47 Sek, 24 Vas 2008 , keitimus įvykdė Main. Peržiūrėtas 8,927 kartų Children Susiję puslapiai share Pasidalinti
Raktažodžiai