Naršyti > Puslapiai

Pareto principas, dar žinomas, kaip 80 ir 20 taisyklė, faktorių negausumo dėsnis ir pan., teigia, kad daugelio įvykių atveju, apie 80 procentų reiškinių kyla dėl 20 procentų priežasčių. Dėsnį atrado Italijos ekonomistas Vilfredas Paretas (Vilfredo Pareto), kuris pastebėjo, jog 80 procentų visų pajamų Italijoje gauna vos 20 procentų žmonių. Versle šis dėsnis plačiai žinomas: dažnai 80 procentų pardavimų tenka maždaug 20 procentų klientų.

Aktyvaus Planavimo Ciklas (APC, kartais dar vadinama "Artendus Planavimo Sesijos" - APS) - tai Pabaltijo šalims adaptuota strateginio įmonių valdymo metodologija, kurią inspiravo Edvardo Demingo darbai, Balanced Scorecard bei LOTS metodologijos, SWOT bei SMART metodikos ir kompleksinės personalo vadybos patirtis. Esminis APC tikslas - sukurti vieningą įmonės valdymo modelį, akcininkų reikalavimus, vertybes bei verslo viziją perkeliant į visus įmonės lygmenis, optimizuojant įmonę ilgalaikiam vystymui. Skirtingai, nei Vakarų šalyse naudojamose metodologijose, į APC yra tiesiogiai įtrauktas kapitalistinis verslo modelis (pridėtinės vertės gamyba). Šiuo metu APC - tai vienintelė Lietuvos sąlygoms pritaikyta procesinio valdymo metodologija.

Procedūrų diagramos (angl. flow chart) - tai vienas iš patogiausių ir galingiausių procesinio valdymo įrankių. Jų paskirtis - vizualiai atvaizduoti įmonėje vykdomus darbus, jų tarpusavio sąryšius bei naudojamus duomenis. Vienas iš didžiausių šių diagramų privalumų - jas labai patogu piešti tiesiog ant lapo popieriaus, o nupieštas - galima lengvai ir greitai taisyti ir gerinti.

Yra nemažai diagramų rūšių, tinkamų procedūroms piešti, tačiau populiariausios yra dvi - tai vadinamosios vertikalios diagramos, detalizuojančios skirtinguose darbų etapuose panaudojamus duomenis bei "švediškos" arba "plaukimo takelių" diagramos, detalizuojančios atsakomybes. Nors pirmoji diagramų rūšis sąlyginai vadinama vertikalia, galimas ir horizontalus variantas, tiesiog vertikalus populiaresnis ir patogesnis. Deja, idealaus procesų diagramų varianto nėra: tenka detalizuoti arba atsakomybes, arba duomenis, tuo tarpu universaios schemos dažniausiai būna pernelyg griozdiškos ir sudėtingos, kad jas apsimokėtų naudoti praktikoje. Kai kuriais atvejais, vykdant procesų optimizaciją, piešiamos iškarto dvi schemos: viena - atsakomybėms, kita - duomenims atvaizduoti.

LOTS (nuo žodžio locmanas - šved. lotsman) - tai strateginio įmonių planavimo metodologija, itin paplitusi Skandinavijos šalyse, paskutiniu metu populiarėjanti visame pasaulyje.

Metodologija yra pagrįsta LOTS "molekule" - paprastu Demingo ciklo finansiniu ekvivalentu, susietu su įmonės strateginio planavimo reikalavimais.

Tarp LOTS naudotojų - tokios žinomos kompanijos, kaip AT&T, Nordea, BENNETT, SEB, Radison SAS Hotels, Ericsson, IKEA, Vodafone, SAAB Ericsson Space, PricewaterhouseCoopers, Tele 2, Telenor, Telia, Tera Pak, SAS, Scandic Hotels, Astra Tech Inc., SEMPER, DnB NOR Finance, Swedish Hockey, Sankyo Pharma.

SWOT (nuo angl. Strengths, Weaknesses, Opportunities, Treats - Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Pavojai - SSGP) - tai greito planavimo metodika, leidžianti mažomis laiko sąnaudomis įvertinti esamą situaciją ir atrasti greitus sprendimus, kurie leistų minimaliomis sąnaudomis (pasinaudojant esamomis įmonės stiprybėmis) greitai pagerinti situaciją ir išvengti rizikų. Metodika buvo sukurta marketinginiams tikslams - efektyviam rinkos įsisavinimo planavimui, tačiau ilgainiui pasiteisino, kaip visų rūšių įmonių padaliniams tinkama.