CMM

CMM

CMM arba Capability Maturity Model (liet. Galimybių brandos modelis) - tai apie 1980 JAV karinių oro pajėgų užsakymu Carnegie-Mellon Universitete sukurta programinės įrangos tiekėjų įvertinimo metodologija. Vėliau CMM buvo pradėta naudoti ir programinės įrangos kokybės užtikrinimui, o ilgainiui tapo viena iš labiausiai paplitusių bendro pobūdžio verslo procesų vertinimo bei valdymo metodologijų. Šiuo metu vis dažniau naudojama išvystyta CMM versija - CMMI (Capability Maturity Model Integration)

CMM bendrais bruožais nusako, kaip reikia kurti ir keisti įmonės (organizacijos) procesus. Šiam tikslui pateikiamas rinkinys elementų, leidžiančių pakankamai tiksliai apibrėžti ir vertinti procesų efektyvumą:

  • Starto vieta
  • Organizacijos nauda, remiantis ankstesne patirtimi
  • Bendra kalba (terminija) ir bendra vizija
  • Griaučiai priotetams
  • Būdas nustatyti, ką organizacijai reiškia procesų gerinimas

Bene geriausiai Capability Matutity Model tapo žinomu dėl paprastos įmonės procesų efektyvumo klasifikacijos, naudojamos kartu su visomis šiuolaikinėmis metodologijomis. Ši klasifikacija apibrėžia įmonės procesų brandumo stadijas (arba lygmenis - nuo 1 iki 5):

  • Pradinė (chaotiška, "ad hoc" (remiantis asmenine patirtimi), heroinė) - pati pirmoji stadija, procesai visiškai neapibrėžti, kiekvienas darbuotojas dirba taip, kaip pats išmano.
  • Atkartojama (projektų valdymas, proceso suvokimas) - kai atsiranda neformalus, liaudiškas ("atpasakojamasis") procesų suvokimas, procesas gali būti atkartojamas.
  • Apibrėžtumo (aprašyta) - procesas yra apibrėžtas ir patvirtintas, kaip standartinis verslo procesas.
  • Valdoma (pilnai formalizuota) - procesas yra valdomas (kontroliuojamas), yra naudojami proceso matavimai (atsiradę KPI - Key performance indicator).
  • Optimizuotajnti (procesų gerinimo) - procesų valdymas naudoja apgalvotą procesų optimizavimą, remiantis KPI bei išsamia veiksmų analize.

Papildomai neretai įvedama ir nulinė (neigimo) stadija, kurioje būdama, net itin prastą organizuotumą turinti įmonė neigia procesų valdymo galimybes bei poreikius.

Remiantis tokia klasifikacija, galima palyginti įvairių įmonių procesų brandą, net jei įmonių veikla kardinaliai skiriasi. Kiekvienoje iš aukščiau minėtų stadijų procesas gali būti keliamas iki sekančios stadijos, apibrėžiant esmines procesų gerinimo sritis (KPA - Key Process Areas):

  • Tikslai
  • Įsipareigojimai
  • Galimybės
  • Matavimai
  • Patikrinimas

CMM, kaip jau minėjau, yra gana sena, labai bendro pobūdžio metodologija, todėl sulaukia daug kritikos - viena vertus, ji savo efektyvumu labai atsilieka nuo geriausiomis praktikomis paremtų metodologijų, pvz., ITIL, kita vertus, ji suteikia tik minimalias procesų valdymo, kokybės diegimo priemones. Diegiant efektyvų gamybos valdymą, labiau pasiteisina Six Sigma metodologija, perėmusi esminius CMM bruožus, tuo tarpu užtikrinant pilnavertį procesų kokybės valdymą, labiau pasiteisinti gali ISO 9000 standartas.

Taip pat kritikuojamas ir CMM įmonės brandumo lygio įvertinimas: viena vertus, pagal šį modelį įmonės audituojasi ir skelbia savo rezultatus pačios (išoriniės kontrolės nėra, įmonės skelbia, ką tik nori), kita vertus, akivaizdu, kad 5-ąjį lygį pilnai implementuoti beveik neįmanoma - dažniausiai tokį lygį gali pasiekti tik tam tikra dalis esamų įmonės procesų, tuo tarpu dalis kintančių procesų automatiškai pakliūna į 3 ar 4 lygį (dar tik kuriamų procesų atveju gali pakliūti net ir į 2 lygį).


Diskusija apie CMM

Komentarai

Aptarimas
Tags: CMM, Capability Maturity Model, CMMI Paskutinį kartą keistas 21:51 Pen, 1 Vas 2008 , keitimus įvykdė Main. Peržiūrėtas 4,433 kartų Children Susiję puslapiai share Pasidalinti
Raktažodžiai